Apie Italiją...
„Kas lankėsi Italijoje, gali užmiršti visus kitus kraštus. Pabuvęs danguje, nebenori žemės. Europa palyginti su Italija – tarsi rūškana diena palyginti su saulės šviesa“, – taip apie Italiją rašė N. Gogolis.
|
Oficialus pavadinimas: Italijos Respublika (it. Repubblica Italiana)
Regionas: Pietų Europa, Viduržemio jūros regionas Geografinė padėtis: Italija – pietų Europos valstybė. Šalis šiaurėje ribojasi su Prancūzija, Šveicarija, Monaku, Austrija ir Slovėnija, o į jos teritoriją įsiterpia dvi nykštukinės valstybės – San Marinas ir Vatikanas. Italijos krantus skalauja Viduržemio jūros vandenys: šiaurės rytuose ir rytuose – Adrijos jūra; šiaurės pietryčiuose – Jonijos jūra, Venecijos, Triesto ir Taranto įlankos, Venecijos lagūna; šiaurės vakaruose – Ligūrijos jūra, Genujos įlanka; pietvakariuose – Tirėnų jūra, Salerno, Gaetos įlankos. Italijos krantų linijos ilgis – apie 7500 km. Atstumas nuo šalies šiaurės iki pietų – 1140 km. Plotas: 301 323 kv. km Sostinė: Roma, nuo 1871 m. (2,8 mln.). |
Gyventojų skaičius: 61,8 mln. Beveik 94 % – italų.
Didžiausi miestai: Roma, Milanas (gyv. 1,3 mln.), Neapolis (gyv. 1 mln.), Turinas (gyv. 897 tūkst.), Palermas (gyv. 688 tūkst.), Genuja (gyv. 610 tūkst.), Bolonija (gyv. 371 tūkst.), Florencija (gyv. 356 tūkst.), Baris (gyv. 316 tūkst.), Katanija (gyv. 313 tūkst.), Venecija (gyv. 271 tūkst,), Verona (gyv. 253 tūkst.).
Valdymas: Italija yra parlamentinė demokratinė respublika. Šalyje galioja 1948 m. konstitucija. Valstybės vadovas – prezidentas, septyneriems metams renkamas parlamento ir 58 sričių atstovų. Parlamentą sudaro dveji rūmai: Deputatų rūmai (Camera del deputati; 630 deputatų) ir Respublikos senatas (Senato della republica; 322 senatoriai).
Piniginis vienetas: Eurai
Kalba: Italų (vokiečių, prancūzų, sardų, ladinų Pietų Tirolyje, slovėnų Trieste ir Gorizia apylinkėse)
Religija: Italija – katalikiškas kraštas. Iki 1985 m. tikybos dėstymas mokyklose buvo privalomas. 80 % – katalikai, 1 % - musulmonai, ateistai - 19 %.
Gamta. Pusę Italijos teritorijos sudaro bato formos Apeninų pusiasalis. Šalies šiaurėje stūkso Alpės, o išilgai teritorijos eina Apeninų kalnagūbris. Šiaurės vakaruose stūkso aukščiausia Vakarų Europos viršūnė Monblanas (Monte Bianco) – 4807 m, čia susikerta Italijos, Prancūzijos ir Šveicarijos valstybių sienos. Šiaurės rytuose plyti didžiausia Italijos lyguma – Po žemuma. Ja teka ilgiausia Italijos upė – Po (668 km). Italijos šiaurės rytuose driekiasi snieguotos Dolomitinės Alpės, kurių aukščiausias masyvas – Marmolada (3342 m). Didžiausi ežerai Italijoje – Garda (Lago di Garda), Madžiorė (Lago Maggiore), Komas (Lago di Como). Šalyje yra keletas veikiančių ugnikalnių: Sicilijoje stūkso aukščiausias veikiantis Europos ugnikalnis – Etna (3263 m), Vezuvijus – vienintelis aktyvus ugnikalnis žemyninėje Europoje, taip pat Stombolis, esantis Lipario salose bei dažnai vadinamas „Viduržemio šviesuliu“.
Didžiausi miestai: Roma, Milanas (gyv. 1,3 mln.), Neapolis (gyv. 1 mln.), Turinas (gyv. 897 tūkst.), Palermas (gyv. 688 tūkst.), Genuja (gyv. 610 tūkst.), Bolonija (gyv. 371 tūkst.), Florencija (gyv. 356 tūkst.), Baris (gyv. 316 tūkst.), Katanija (gyv. 313 tūkst.), Venecija (gyv. 271 tūkst,), Verona (gyv. 253 tūkst.).
Valdymas: Italija yra parlamentinė demokratinė respublika. Šalyje galioja 1948 m. konstitucija. Valstybės vadovas – prezidentas, septyneriems metams renkamas parlamento ir 58 sričių atstovų. Parlamentą sudaro dveji rūmai: Deputatų rūmai (Camera del deputati; 630 deputatų) ir Respublikos senatas (Senato della republica; 322 senatoriai).
Piniginis vienetas: Eurai
Kalba: Italų (vokiečių, prancūzų, sardų, ladinų Pietų Tirolyje, slovėnų Trieste ir Gorizia apylinkėse)
Religija: Italija – katalikiškas kraštas. Iki 1985 m. tikybos dėstymas mokyklose buvo privalomas. 80 % – katalikai, 1 % - musulmonai, ateistai - 19 %.
Gamta. Pusę Italijos teritorijos sudaro bato formos Apeninų pusiasalis. Šalies šiaurėje stūkso Alpės, o išilgai teritorijos eina Apeninų kalnagūbris. Šiaurės vakaruose stūkso aukščiausia Vakarų Europos viršūnė Monblanas (Monte Bianco) – 4807 m, čia susikerta Italijos, Prancūzijos ir Šveicarijos valstybių sienos. Šiaurės rytuose plyti didžiausia Italijos lyguma – Po žemuma. Ja teka ilgiausia Italijos upė – Po (668 km). Italijos šiaurės rytuose driekiasi snieguotos Dolomitinės Alpės, kurių aukščiausias masyvas – Marmolada (3342 m). Didžiausi ežerai Italijoje – Garda (Lago di Garda), Madžiorė (Lago Maggiore), Komas (Lago di Como). Šalyje yra keletas veikiančių ugnikalnių: Sicilijoje stūkso aukščiausias veikiantis Europos ugnikalnis – Etna (3263 m), Vezuvijus – vienintelis aktyvus ugnikalnis žemyninėje Europoje, taip pat Stombolis, esantis Lipario salose bei dažnai vadinamas „Viduržemio šviesuliu“.
Venecija - turizmo gigantė :)
Klimatas: Vyraujantis klimatas – Viduržemio jūros (mediteraninis), Sicilijoje – subtropinis. Vasaros karštos ir sausos, žiemos – šiltos. Pietų Italijoje ir Sicilijoje stiprus, šiltas pietų arba pietryčių vėjas sirokas dažnai sukelia smėlio audras. Rugpjūtis – karščiausias mėnuo – atostogų metas visiems.
Laiko zona: UTC +1, vasaros laikas UTC+2.
Šalis garsi: Ilgus amžius žmones viliojusi Italijos kultūra ir romantika. Nedaugelis šalių prilygsta jai antikos paminklais, dailės, architektūros, muzikos ir literatūros tradicijomis, kraštovaizdžiais, valgiais, vynu bei madomis.
Turizmas. Pagal užsienio turistų skaičių Italija užima trečią vietą pasaulyje. Kasmet čia apsilanko apie 52 mln. turistų. Gausiausiai lankoma Venecija, Florencija (Uficių ir Palatino galerijos. Medičių koplyčia), Roma (Koliziejus, Trevio fontanas); Milanas (operos teatras „La Scala“, tarptautinė mugė „Fiera di Milano“), Pizos bokštas, Verona (amfiteatras, Džiuljetos namas), Kaprio sala, Pompėja, Neapolis, Sorento pusiasalis; Italijos Rivjera – Viduržemio jūros pakrantė nuo Prancūzijos iki Savonos (Riviera di Ponente) ir nuo Genujos iki Specijos (Riviera di Levante). Turistus traukia ir nykštukinės valstybės – San Marinas, Vatikanas. Žiemos sporto entuziastus vilioja Alpės, muzikos mėgėjai suplūsta į San Remo festivalius.
Populiariausi suvenyrai iš Italijos: vynuogių degtinė “Grappa“, citrinų likeris “Limoncello“, Venecijos kaukės ir stiklo gaminiai, keramika, kava, aliejus, sūris bei įvairių Italijos regionų vynai.
Elektra: naudojama 220–240 voltų 50 hercų kintamoji elektros srovė. Naudojami dvišakiai kištukai.
Šaltiniai: Geografijos enciklopedija. Vilnius: Aktėja, p. 132. ISBN: 9955-529-99-7
Jutienė N. (2011). Po Italiją. Kelionių vadovas. Vilnius: Tiamata. ISBN 978-995-31-036-5
Šalys ir skaičiai 2016. Mažasis pasaulio atlasas. Vilnius: Briedis, p. 82. ISBN: 978-9955-26-473-6
Laiko zona: UTC +1, vasaros laikas UTC+2.
Šalis garsi: Ilgus amžius žmones viliojusi Italijos kultūra ir romantika. Nedaugelis šalių prilygsta jai antikos paminklais, dailės, architektūros, muzikos ir literatūros tradicijomis, kraštovaizdžiais, valgiais, vynu bei madomis.
Turizmas. Pagal užsienio turistų skaičių Italija užima trečią vietą pasaulyje. Kasmet čia apsilanko apie 52 mln. turistų. Gausiausiai lankoma Venecija, Florencija (Uficių ir Palatino galerijos. Medičių koplyčia), Roma (Koliziejus, Trevio fontanas); Milanas (operos teatras „La Scala“, tarptautinė mugė „Fiera di Milano“), Pizos bokštas, Verona (amfiteatras, Džiuljetos namas), Kaprio sala, Pompėja, Neapolis, Sorento pusiasalis; Italijos Rivjera – Viduržemio jūros pakrantė nuo Prancūzijos iki Savonos (Riviera di Ponente) ir nuo Genujos iki Specijos (Riviera di Levante). Turistus traukia ir nykštukinės valstybės – San Marinas, Vatikanas. Žiemos sporto entuziastus vilioja Alpės, muzikos mėgėjai suplūsta į San Remo festivalius.
Populiariausi suvenyrai iš Italijos: vynuogių degtinė “Grappa“, citrinų likeris “Limoncello“, Venecijos kaukės ir stiklo gaminiai, keramika, kava, aliejus, sūris bei įvairių Italijos regionų vynai.
Elektra: naudojama 220–240 voltų 50 hercų kintamoji elektros srovė. Naudojami dvišakiai kištukai.
Šaltiniai: Geografijos enciklopedija. Vilnius: Aktėja, p. 132. ISBN: 9955-529-99-7
Jutienė N. (2011). Po Italiją. Kelionių vadovas. Vilnius: Tiamata. ISBN 978-995-31-036-5
Šalys ir skaičiai 2016. Mažasis pasaulio atlasas. Vilnius: Briedis, p. 82. ISBN: 978-9955-26-473-6
Platesnė info apie lankytinus objektus šalyje:
Milanas
|
Venecija
|
Verona
|
