Venecija
|
V a. pr. m. e. Adrijos jūros pakrantes užėmė ilyrų gentis venetai. Senovės romėnai pavadino šią teritoriją venetų vardu, o kai 451 m. iš žvejų kaimelių čia susikūrė miestas, jam ir teko vardas Venetia.
|
Venecija – miestas šiaurės rytų Italijoje, Venecijos įlankos (Adrijos jūra) sudarytoje lagūnoje, išsidėstęs 118 salų ir žemyne. Veneto regiono sostinė. Miestas yra didelis turistų traukos centras, visų pirma dėl unikalių savo kanalų. Venecijos miestas įkurtas V amžiuje, nuo XIII a. tapo svarbiu jūrų uostu ir iki XV a. turėjo didžiulę įtaką šiaurės Italijoje ir rytinėje Viduržemio jūros pakrantėje, daug kolonijų, garsėjo savo pirkliais ir amatais. Palaipsniui Venecija savo įtaką prarado (ypač dėl turkų antpuolių), o 1797 m. pateko į Austrijos valdžią. Prie Italijos karalystės Venecija prijungta 1866 m. Nuo 1987 m. Venecija įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
|
Venecijoje yra universitetas, įkurtas 1868 m., medicinos mokykla, dailės akademija, komercijos, architektūros, Adrijos jūros tyrimo institutai. Didžiausios miesto pajamos yra gaunamos iš turizmo. Kasmet čia apsilanko 8 mln. turistų.
Lankytinos vietos Venecijoje
1. Didysis kanalas (it. Canal Grande) - pagrindinė Venecijos "gatvė", dalijanti miestą į dvi dalis. "S" formos kanalas yra 4 km ilgio 30-70 m. pločio, 5-7 m. gylio. Iš viso Venecijoje buvo per 160 kanalų (daug jų užpilta), 350 tiltų jungia miestelio kampelius. Abipus Didžiojo kanalo kyla įvairių stilių architektūros paminklai. Bažnyčios ir rūmai palei vandens kelią buvo pastatyti per penketą amžių, todėl jų panorama atskleidžia miesto istoriją. Beveik visi rūmai vadinami kurios nors kadaise valdžiusios venecijiečių šeimos vardu.
2. Skalci bažnyčia (it. degli Scalzi), garsėja Džiovanio Batisto Tiepolio kūriniais
3. Renesansiniai Palazzo Vendramin-Calergi rūmai. 1883 m. čia mirė Richardas Vagneris , dabar juose įsikūręs kazino.
4. Auksinis namas (it. Ca 'd' Oro) - XV a. Venecijos gotikos perlas.
5. Palazzo Grassi. XVIII a. rūmuose nuolatos rengiamos šiuolaikinio meno parodos.
6. San Simeone Piccolo. Dešiniajame kanalo krante įsikūrusi nedidelė neoklasicistinė bažnyčia, apie kurią Napoleonas yra pasakęs: "Mačiau daug bažnyčių su kupolais, bet nė vieno kupolo be bažnyčios".
7. Įspūdingas XVII a. barokinis Pezaro namas (it. Ca' Pesaro) - dabar Šiuolaikinio ir Rytų meno muziejai.
8. Įspūdingas Redzoniko namas (it. Ca' Rezzonica) - tai XVII-XVIII a. rūmai, pertvarkyti į XVIII a. Venecijos muziejų.
9. Barokinis Akademijos pastatas (it. Academia) dabar saugo XVI-XVII a. didžiausią pasaulyje Venecijos tapybos kolekciją.
10. Jūros muitinė (it. Dogana di Mare) buvo pastatyta XVII a., jos stogą puošia du bronziniai atlantai, laikantys auksinį gaublį su vėtrunge ant viršaus.
11. Rialto tiltas (it. Ponte Rialto); 1592 m., archit. Antonijus da Pontė - pats gražiausias iš trijų didžiųjų tiltų, nutiestų per Didįjį kanalą. Pastatytas pačioje siauriausioje kanalo vietoje. Tilto arkos ilgis - 28 m., aukštis - 7,5 m. Nuo tilto atsiveria puikus vaizdas į kanalą, tai nuostabi vieta stebėti apačioje plaukiojančius laivelius, gondolas. Nuo XI a. gondola tapo neatsiejama Venecijos dalimi. 1562 m. buvo paskelbtas nutarimas, reikalaujantis visas gondolas dažyti juodai, kad gyventojai liautųsi demonstravę savo turtingumą.
12. Dožų rūmai (it. Palazzo Ducale) buvo oficiali kiekvieno Venecijos valdovo rezidencija (pradėti IX a., baigti XIV-XV a.). Tai Venecijos gotika, kuriai būdinga smailios arkados statinio apačioje ir masyvus lygus blokas, padengtas baltų ir raudonų plytų arabišku raštu, viršuje. Čia viskas unikalu: platūs Milžinų laiptai su marmuriniais turėklais, švenčiausia rūmų vieta - Kolegijų salė, kur kadaise buvo sprendžiami svarbiausi respublikos reikalai.
13. Popierinės durys (it. Porta della Carta) jungia Dožų rūmus su Šv. Morkaus bazilika. Pro jas įeinama į rūmų kiemelį, iš kur pakylama iki pagrindinio įėjimo, vadinamo milžinų laiptais: juos puošia Marso ir Neptūno skulptūros. Rūmuose dabar įsikūręs muziejus, kuriame saugomi unikalūs meno kūriniai.
14. Atodūsių tiltas (it. Ponte dei Sospiri). Iš teismo salės pro siaurąjį tiltą patenkama į kalėjimą (it. Prigioni). 1602 m. dožas Marinas Grimanis architektui patikėjo nutiesti virš kanalo kabantį tiltą, kuris sujungtų Dožų rūmus su kalėjimu. Per jį nuteistieji būdavo vesdami atlikti bausmės.
15. Šv. Morkaus katedra ir aikštė (it. San Marco) - tikras architektūros perlas, visų stilių harmonijos pavyzdys. Per visą istoriją čia vyko politiniai renginiai, karnavalai, misterijos. Tai Venecijos širdis. Aikštėje plevėsuoja vėliavos, groja orkestrai, šurmuliuoja turistai. Čia pat į dangų kyla spalvinga, ažūrinė penkių kupolų San Marco katedra.
16. Pjaceta aikštė (Piazzetta). Į San Marco aikštę, lyg pro vartus, patenkame per Piazzetta aikštę, buvusią turgavietę. Abipus kyla dvi monolitinės raudono ir pilko granito kolonos su Šv. Teodoro, pirmojo miesto globėjo, ir Šv. Morkaus sparnuotojo liūto statulomis.
17. Abipus Šv. Morkaus aikštės kyla Senieji (1486-1514 m.) ir Naujieji Prokuracijų rūmai (1584-1641 m.).
18. Varpinė (it. Campanile) - tai visos aikštės ašis. Pradėta statyti 888 m., baigta 1511 m. Pakilus į 100 m. aukštį, iš bokšto apžvalgos aikštelės atsiveriapuiki Venecijos panorama.
19. Varpinės papėdėje - grakšti renesansinė Lodžeta (it. Loggetta). Tai nedidelė atvira lodžija varpinės papėdėje. Jos fasadą puošia trys arkos, tarp jų nišose pastatytos alegorinės bronzinės skulptūros: Apolonas, Merkurijus, Taika ir Minerva. Pagrindinis įėjimas į varpinę yra kaip tik iš lodžetos.
20. Aukso altorius (it. Pala 'd' Oro). Jam dekoruoti prireikė beveik 2500 brangakmenių: perlų, ametistų, safyrų, rubinų, smaragdų ir kt.
21. Į šiaurę nuo katedros yra Laikrodžių bokštas (it. Tare dell' Orologio). 1496 m. pastatytas keturių aukštų bokštas sutraukia nemažai turistų: kas valandą varpas skamba nuo bronzinių maurų skulptūrų dūžių.
22. Milžiniškos Šv. Marijos Išgelbėtojos (it. San Marija della Salute) bažnyčios svorį laiko daugiau nei milijonas medinių stulpų. Žemiau įkurdinta Šv. Morkaus sparnuotojo liūto skulptūra, nišoje - Mergelė Marija su kūdikiu ir laikrodis, rodantis net tik laiką, bet ir saulės bei mėnulio fazes, zodiaką.
Lankytinos vietos Venecijoje
1. Didysis kanalas (it. Canal Grande) - pagrindinė Venecijos "gatvė", dalijanti miestą į dvi dalis. "S" formos kanalas yra 4 km ilgio 30-70 m. pločio, 5-7 m. gylio. Iš viso Venecijoje buvo per 160 kanalų (daug jų užpilta), 350 tiltų jungia miestelio kampelius. Abipus Didžiojo kanalo kyla įvairių stilių architektūros paminklai. Bažnyčios ir rūmai palei vandens kelią buvo pastatyti per penketą amžių, todėl jų panorama atskleidžia miesto istoriją. Beveik visi rūmai vadinami kurios nors kadaise valdžiusios venecijiečių šeimos vardu.
2. Skalci bažnyčia (it. degli Scalzi), garsėja Džiovanio Batisto Tiepolio kūriniais
3. Renesansiniai Palazzo Vendramin-Calergi rūmai. 1883 m. čia mirė Richardas Vagneris , dabar juose įsikūręs kazino.
4. Auksinis namas (it. Ca 'd' Oro) - XV a. Venecijos gotikos perlas.
5. Palazzo Grassi. XVIII a. rūmuose nuolatos rengiamos šiuolaikinio meno parodos.
6. San Simeone Piccolo. Dešiniajame kanalo krante įsikūrusi nedidelė neoklasicistinė bažnyčia, apie kurią Napoleonas yra pasakęs: "Mačiau daug bažnyčių su kupolais, bet nė vieno kupolo be bažnyčios".
7. Įspūdingas XVII a. barokinis Pezaro namas (it. Ca' Pesaro) - dabar Šiuolaikinio ir Rytų meno muziejai.
8. Įspūdingas Redzoniko namas (it. Ca' Rezzonica) - tai XVII-XVIII a. rūmai, pertvarkyti į XVIII a. Venecijos muziejų.
9. Barokinis Akademijos pastatas (it. Academia) dabar saugo XVI-XVII a. didžiausią pasaulyje Venecijos tapybos kolekciją.
10. Jūros muitinė (it. Dogana di Mare) buvo pastatyta XVII a., jos stogą puošia du bronziniai atlantai, laikantys auksinį gaublį su vėtrunge ant viršaus.
11. Rialto tiltas (it. Ponte Rialto); 1592 m., archit. Antonijus da Pontė - pats gražiausias iš trijų didžiųjų tiltų, nutiestų per Didįjį kanalą. Pastatytas pačioje siauriausioje kanalo vietoje. Tilto arkos ilgis - 28 m., aukštis - 7,5 m. Nuo tilto atsiveria puikus vaizdas į kanalą, tai nuostabi vieta stebėti apačioje plaukiojančius laivelius, gondolas. Nuo XI a. gondola tapo neatsiejama Venecijos dalimi. 1562 m. buvo paskelbtas nutarimas, reikalaujantis visas gondolas dažyti juodai, kad gyventojai liautųsi demonstravę savo turtingumą.
12. Dožų rūmai (it. Palazzo Ducale) buvo oficiali kiekvieno Venecijos valdovo rezidencija (pradėti IX a., baigti XIV-XV a.). Tai Venecijos gotika, kuriai būdinga smailios arkados statinio apačioje ir masyvus lygus blokas, padengtas baltų ir raudonų plytų arabišku raštu, viršuje. Čia viskas unikalu: platūs Milžinų laiptai su marmuriniais turėklais, švenčiausia rūmų vieta - Kolegijų salė, kur kadaise buvo sprendžiami svarbiausi respublikos reikalai.
13. Popierinės durys (it. Porta della Carta) jungia Dožų rūmus su Šv. Morkaus bazilika. Pro jas įeinama į rūmų kiemelį, iš kur pakylama iki pagrindinio įėjimo, vadinamo milžinų laiptais: juos puošia Marso ir Neptūno skulptūros. Rūmuose dabar įsikūręs muziejus, kuriame saugomi unikalūs meno kūriniai.
14. Atodūsių tiltas (it. Ponte dei Sospiri). Iš teismo salės pro siaurąjį tiltą patenkama į kalėjimą (it. Prigioni). 1602 m. dožas Marinas Grimanis architektui patikėjo nutiesti virš kanalo kabantį tiltą, kuris sujungtų Dožų rūmus su kalėjimu. Per jį nuteistieji būdavo vesdami atlikti bausmės.
15. Šv. Morkaus katedra ir aikštė (it. San Marco) - tikras architektūros perlas, visų stilių harmonijos pavyzdys. Per visą istoriją čia vyko politiniai renginiai, karnavalai, misterijos. Tai Venecijos širdis. Aikštėje plevėsuoja vėliavos, groja orkestrai, šurmuliuoja turistai. Čia pat į dangų kyla spalvinga, ažūrinė penkių kupolų San Marco katedra.
16. Pjaceta aikštė (Piazzetta). Į San Marco aikštę, lyg pro vartus, patenkame per Piazzetta aikštę, buvusią turgavietę. Abipus kyla dvi monolitinės raudono ir pilko granito kolonos su Šv. Teodoro, pirmojo miesto globėjo, ir Šv. Morkaus sparnuotojo liūto statulomis.
17. Abipus Šv. Morkaus aikštės kyla Senieji (1486-1514 m.) ir Naujieji Prokuracijų rūmai (1584-1641 m.).
18. Varpinė (it. Campanile) - tai visos aikštės ašis. Pradėta statyti 888 m., baigta 1511 m. Pakilus į 100 m. aukštį, iš bokšto apžvalgos aikštelės atsiveriapuiki Venecijos panorama.
19. Varpinės papėdėje - grakšti renesansinė Lodžeta (it. Loggetta). Tai nedidelė atvira lodžija varpinės papėdėje. Jos fasadą puošia trys arkos, tarp jų nišose pastatytos alegorinės bronzinės skulptūros: Apolonas, Merkurijus, Taika ir Minerva. Pagrindinis įėjimas į varpinę yra kaip tik iš lodžetos.
20. Aukso altorius (it. Pala 'd' Oro). Jam dekoruoti prireikė beveik 2500 brangakmenių: perlų, ametistų, safyrų, rubinų, smaragdų ir kt.
21. Į šiaurę nuo katedros yra Laikrodžių bokštas (it. Tare dell' Orologio). 1496 m. pastatytas keturių aukštų bokštas sutraukia nemažai turistų: kas valandą varpas skamba nuo bronzinių maurų skulptūrų dūžių.
22. Milžiniškos Šv. Marijos Išgelbėtojos (it. San Marija della Salute) bažnyčios svorį laiko daugiau nei milijonas medinių stulpų. Žemiau įkurdinta Šv. Morkaus sparnuotojo liūto skulptūra, nišoje - Mergelė Marija su kūdikiu ir laikrodis, rodantis net tik laiką, bet ir saulės bei mėnulio fazes, zodiaką.
Venecija, Didysis kanalas
|
Venecija
|
Venecija, Rialto tiltas
|
