Verona
|
Verona – miestas šiaurės Italijoje, Alpių papėdėje, Veneto srityje; provincijos centras. Miestas žavi turistus savo senamiesčiu – siauromis gatvelėmis, viduramžiais susiformavusiomis aikštėmis, puoštomis kolonomis ir fontanais. Išsidėstęs prie Gardos ežero, visiems žinomas iš Šekspyro tragedijos "Romeo ir Džiuljeta".
Verona minima nuo 300 m. prieš Kristų. I a. pr. m. e. Verona buvo vartai į Adrijos jūrą, tapo Romos kolonija. 403 m. vestgotai Veronoje nugalėjo romėnų pajėgas. 489 m. ostgotų karalius Teodorikas nugalėjo Odoakro vadovaujamus germanus. Valdant langobardams (568–774 m.) Verona buvo kunigaikštystės centras. IX–XI a. priklausė frankams, vengrams, bavarams. Nuo XII a. tapo miestu-komuna, vėliau įėjusi į Lombardijos lygą. 1387 m. miestas prisijungė prie Milano, 1405 m. – prie Venecijos, kuri pagal Kampoformijaus taiką 1797 m. atiteko Austrijai. Italijos karalystės dalimi Verona vėl tapo 1866 m. 1990 m. mieste vyko XIV pasaulio futbolo čempionatas. |
Lankytini objektai Veronoje :)
Erbės aikštė (it. Piazza della Erbe) - tai buvęs antikinis forumas. Aikštės viduryje 1368 m. įrengtas fontanas "Veronos Madona" (it. Fontana di Madonna Verona) ir Šv. Morkaus kolona (it. Colonna di S. Marco). Visai šalia yra Sinjorijos (arba Dantės) aikštė su renesansiniais rūmais ir puošniomis lodžijomis. Lodža de Consiglio puošta marmuro plokštėmis, skulptūromis ir freskomis.
Skalidžerės arka (it. Arche Scaligere) - Veronos sinjorų Skalų (it. della Scala) XIV a. antkapinis paminklas. Dažnas svečias šiuose rūmuose buvo Dantė. Kangrandei I Dantė dedikavo paskutinę "Dieviškosios komedijos" dalį. Skalidžerė - tai lyg miniatiūrinės kapinaitės miesto centre.
Prie Bra aikštės (it. Piazza Bra) - yra 22 000 romėnų amfiteatras (it. Arena), pastatytas I a. Kai kurių švenčių metu jame lig šiol vaidinamos populiarios operos, rengiami koncertai.
Po Veroną smagu pasivaikščioti. Čia viskas greta: renesansiniai rūmai ir gotikinės bažnyčios, raudonų plytų ir balto marmuro fasadai, Romos laikus menantys akmeniniai statiniai ir sienos, ištapytos freskomis. Dar vienas architektūros elementas, skiriantis šį miestą iš kitų - tai balkonai: niekur kitur Italijoje jų tiek neišvysite. Ir viename jų Džiuljeta išgirdo Romeo meilės prisipažinimą. Džiuljetos namas (it. Casa di Giulieta) priklausęs Kapulečių šeimai yra netoli Erbės aikštės. Tai Šiaurės Italijai būdingi rūmai - paprastų romaninio stiliaus formų XIII a. pastatas su žaviu kiemeliu, smailiaarkėmis pagrindinėmis durimis ir lengvu balkonu.
Veronos bažnyčiose yra išlikę nemažai ankstyvojo renesanso meistrų kūrinių. Šv. Zenono (it. San Zeno) bažnyčios altorių (XI-XII a.) puošia Andrėjos Mantenjos triptikas; bronzinės durys dekoruotos XII a. romaninio stiliaus reljefais. Gotikinėse Šv. Anastazijos (it. S. Anastasia, 1291-1323 m.) ir Šv Fermo Didžiojoje (it. San Fermo Maggiore, 1313 m.) bažnyčiose išvysite unikalias A. Pizanelo freskas. Šis dailininkas vienas pirmųjų pradėjo kurti medalius, kuriuose įmažino savo meto žmones - iškilias Renesanso asmenybes, hercogus, princeses.
Vekjo pilis (it. Castel vecchio) 1356 m. pastatyta kaip fortas hercogo Kangrandės II iniciatyva. Architektūros ansamblyje, kurį sudaro bokštai, gynybinė siena, rūmai ir tiltai, dabar įsikūręs miesto muziejus, kuriame eksponuojami garsiausi viduramžių dailės kūriniai.
Erbės aikštė (it. Piazza della Erbe) - tai buvęs antikinis forumas. Aikštės viduryje 1368 m. įrengtas fontanas "Veronos Madona" (it. Fontana di Madonna Verona) ir Šv. Morkaus kolona (it. Colonna di S. Marco). Visai šalia yra Sinjorijos (arba Dantės) aikštė su renesansiniais rūmais ir puošniomis lodžijomis. Lodža de Consiglio puošta marmuro plokštėmis, skulptūromis ir freskomis.
Skalidžerės arka (it. Arche Scaligere) - Veronos sinjorų Skalų (it. della Scala) XIV a. antkapinis paminklas. Dažnas svečias šiuose rūmuose buvo Dantė. Kangrandei I Dantė dedikavo paskutinę "Dieviškosios komedijos" dalį. Skalidžerė - tai lyg miniatiūrinės kapinaitės miesto centre.
Prie Bra aikštės (it. Piazza Bra) - yra 22 000 romėnų amfiteatras (it. Arena), pastatytas I a. Kai kurių švenčių metu jame lig šiol vaidinamos populiarios operos, rengiami koncertai.
Po Veroną smagu pasivaikščioti. Čia viskas greta: renesansiniai rūmai ir gotikinės bažnyčios, raudonų plytų ir balto marmuro fasadai, Romos laikus menantys akmeniniai statiniai ir sienos, ištapytos freskomis. Dar vienas architektūros elementas, skiriantis šį miestą iš kitų - tai balkonai: niekur kitur Italijoje jų tiek neišvysite. Ir viename jų Džiuljeta išgirdo Romeo meilės prisipažinimą. Džiuljetos namas (it. Casa di Giulieta) priklausęs Kapulečių šeimai yra netoli Erbės aikštės. Tai Šiaurės Italijai būdingi rūmai - paprastų romaninio stiliaus formų XIII a. pastatas su žaviu kiemeliu, smailiaarkėmis pagrindinėmis durimis ir lengvu balkonu.
Veronos bažnyčiose yra išlikę nemažai ankstyvojo renesanso meistrų kūrinių. Šv. Zenono (it. San Zeno) bažnyčios altorių (XI-XII a.) puošia Andrėjos Mantenjos triptikas; bronzinės durys dekoruotos XII a. romaninio stiliaus reljefais. Gotikinėse Šv. Anastazijos (it. S. Anastasia, 1291-1323 m.) ir Šv Fermo Didžiojoje (it. San Fermo Maggiore, 1313 m.) bažnyčiose išvysite unikalias A. Pizanelo freskas. Šis dailininkas vienas pirmųjų pradėjo kurti medalius, kuriuose įmažino savo meto žmones - iškilias Renesanso asmenybes, hercogus, princeses.
Vekjo pilis (it. Castel vecchio) 1356 m. pastatyta kaip fortas hercogo Kangrandės II iniciatyva. Architektūros ansamblyje, kurį sudaro bokštai, gynybinė siena, rūmai ir tiltai, dabar įsikūręs miesto muziejus, kuriame eksponuojami garsiausi viduramžių dailės kūriniai.
Veronos arena
|
Verona
|
Verona
|
