Milanas

Milano pavadinimas kilęs iš keltiškų žodžių Mid-lan, kurie reiškia „lygumos vidurį“. Romėnai miestą vadino Mediolanum.

Milanas – antrasis pagal dydį Italijos ir pirmasis bei svarbiausias šiaurinės Italijos miestas. Milanas įsikūręs Lombardijoje, turtingiausiame ir tankiausiai gyvenamame Italijos regione, ir yra jo sostinė. Pačiame mieste gyvena apie 1,3 mln. gyventojų (2007; su priemiesčiais apie 4 mln.). Tai vienas svarbiausių šalies ekonomikos ir kultūros centrų. Yra tarptautinis oro uostas, metropolitenas. Laivybos kanalais miestas sujungtas su Po upe. Milane išvystyta automobilių (tarp jų – Alfa Romeo) pramonė, metalurgija, naftos apdirbimo, chemijos, lengvoji, maisto, šilko, stambioji poligrafijos pramonė. Daug stambaus kapitalo įmonių. Miestas itin garsus savo mados įmonėmis ir parduotuvėmis, jis laikomas vienu mados pasaulio sostinių šalia Paryžiaus, Niujorko, Londono.

Miestą V a. pabaigoje arba IV a. pradžioje pr. m. e. įkūrė insubrų gentis. Nuo 196 m. pr. m. e. jį valdė romėnai, tai buvo svarbus Romos imperijos ekonominis centras. VI a. langobardai čia įkūrė kunigaikščio rezidenciją. 801 m. miestas tampa grafystės sostine, IX a. pab. – arkivyskupijos centru. XI a. Milane klestėjo amatai ir prekyba. 1098 m. įsikūrė komuna. 1162 m. imperatoriaus Frydricho I kariuomenė Milaną sulygino su žeme, bet Lombardijos lygos lėšomis jis vėl buvo atstatytas. XIII a. vid. – XV a. miestą valdė Viskončiai; XV a. vid. – XVI a. – Sforcos. Kunigaikštystės sostine Milanas tampa 1385 m. 1815-1859 m. – Lombardijos-Venecijos karalystės centras. 1861 m. Milanas įėjo į Italijos karalystę

Žymios vietos Milane

Milano katedra. Miesto centrą sudaro Katedros aikštė ir ovalo formos viduramžių senamiestis su žiediniu gatvių tinklu. Milano katedra – penkianavė bazilika, 1387 m. pradėta statyti arkivyskupo Antonio da Saluco nurodymu. Statybos tęsėsi iki XIX a. pab. tačiau pirmojo projekto gotikinis stilius buvo išlaikytas. Tai pirmoji pagal dydį Italijos bažnyčia. Jos ilgis 158 m, plotis 93 m, aukštis 180 m. Liftu galima pakilti ant bažnyčios stogo, kurį puošia net 2245 skulptūros. Žemyn patartina nusileisti laiptais (158 pakopos), kad būtų galima perprasti katedros konstrukciją. Viename aukščiausių bokštų 1774 m. pastatyta paauksuota vario Madonina – garsioji Dievo Motinos statula.
Miesto centras - tai Katedros aikštė ir ovalo formos viduramžių senamiestis.
La Scala. Teatras pastatytas Santa Maria della Scala bažnyčios vietoje. Pirmajame – barokiniame – teatro pastate vaidinta nuo 1717 m. tačiau jis sudegė. Naują teatro projektą sukūrė neoklasicizmo atstovas Džiuzepė dal Piermarini. 1955 m. atidarytas „Mažasis teatras“ („La Piccolo Scala“), kuriame statomos kamerinės operos. Ten pat veikia teatro muziejus. Prieš teatrą, La Scala aikštėje stovi paminklas Leonardui da Vinčiui (sukūrė skulptorius Pjetro Magno).
Viktoro Emanuelio II galerija pastatyta tarp 1865 ir 1877 m. Šio originalaus, pasažo tipo pastato kupolas ir stogas iš geležies ir stiklo, pagrindinio įėjimo triumfo arka išeina į Katedros aikštę. Šioje įstiklintoje gatvėje - daug kavinių, restoranų, knygynų.
Sforcų pilis (it. Castello Sforcesco). Ji pastatyta apie 1450-68 m. buvusios Viskončių pilies vietoje. Architektūrinį ansamblį sudaro rūmai, juosiami sienos su kampiniais bokštais, pagrindiniai vartai, vidaus kiemeliai. Tai viena prašmatniausių Italijos pilių. Milano valdovas Francesco I Sforza architektams Giovanni da Milano ir Filarete pavedė statyti ir restauruoti senąją pilį. XIX a. pradžioje restauruota pilis atgavo XIV-XVI a. pavidalą. Dabar čia įsikūrę įvairūs muziejai ir pinakoteka. Čia galima pamatyti paskutinį nebaigtą Mikelandželo kūrinį – Pieta Rondonini.
San Ambrogio bazilikoje esantis Aukso altorius (IX a.), kurį sudaro keturios aukso ir sidabro plokštės, inkrustuotos perlais, emale ir brangakmeniais. Bažnyčioje palaidotas Šv. Ambraziejus - vyskupas, Milano globėjas.
Breros rūmai (XVIII a.). Juose įsikūrusi vertinga Europos mastu Italijos paveikslų galerija - Breros pinakoteka. Eksponuojami Lombardijos ir Venecijos mokyklų dailininkų kūriniai.
Santa Maria delle Grazie − bažnyčia ir vienuolynas, kuriame yra Leonardo da Vinčio garsioji freska „Paskutinė vakarienė“.
Aštuoniolika metų Leonardas da Vinčis kūrė Milane. Jis mokėjo statyti lengvus tiltus, išrado naujas patrankas, sprogstamąsias medžiagas ir naujus būdus tvirtovėms griauti. Karščiausia svajonė buvo sukurti skraidymo aparatą. Jo kūryba neatsiejama nuo tyrimų, eksperimentų, nuo mokslo - netoli vienuolyno įsikūrusio Mokslo ir technikos muziejaus didžiojoje salėje eksponuojami genealaus mokslininko darbai: piešiniai, projektai, technikos įrenginiai, reprodukcijos, liudijančios gamtos ir mokslo atradimus.

Milanas