Apie Lenkiją...
"Marga šalies, esančios tartum koridoriumi tarp Rytų ir Vakarų, praeitis suformavo tą kerinčią ir gaivią gilių tradicijų bei naujovių samplaiką, kurią matome dabartinėje Lenkijoje"...
Oficialus pavadinimas: Lenkijos Respublika (lenk. Polska)
Regionas: Europa Geografinė padėtis: Lenkija – didžiausia Vidurio Europos valstybė. Dabartinės šalies sienos nusistovėjo 1945 m. po Antrojo pasaulinio karo. Vakaruose Lenkija ribojasi su Vokietija, pietuose – su Čekija ir Slovakija, rytuose – su Ukraina, Baltarusija ir Lietuva, šiaurėje – su Rusijos Federacijai priklausančia Kaliningrado sritimi. Šiaurinius krantus skalauja Baltijos jūra. Plotas: 312 685 km2 (9 vieta pagal dydį Europje) Sostinė: Varšuva (1,7 mln. gyventojų) |
Gyventojų skaičius: 38,5 mln. (8 vieta pagal gyventojų skaičių Europoje).
Didžiausi miestai: Varšuva, Krokuva (gyv. 761 tūkst.), Lodzė (gyv. 706 tūkst.), Vroclavas (gyv. 635 tūkst.), Poznanė (gyv. 546 tūkst.), Gdanskas (gyv. 461 tūkst.), Ščecinas (gyv. 407 tūkst.), Lublinas (gyv. 342 tūkst.).
Valdymas: Parlamentinė respublika. Galioja 1997 m. priimta konstitucija. Šalies vadovas – prezidentas.
Piniginis vienetas: Oficiali Lenkijos valiuta – zlotas (reiškia „auksą“), kurį sudro 100 grašių. Ant visų jų yra reljefiniai Lenkijos valdovų portretai.
Kalba: Oficiali šalies kalba yra lenkų. Pasak 2002 m. surašymo, ja kalba 97,8 % šalies gyventojų. Pasak 2005 m. apklausos, angliškai gali susikalbėti 29 % Lenkijos gyventojų, rusiškai – 26 %, o vokiškai – 19 %.
Religija: Romos katalikų bažnyčiai priklauso 87 % populiacijos. Didžiausias religines mažumas sudaro lenkai ortodoksai, protestantai ir Jehovos liudytojai. Ateistai - 11 %.
Didžiausi miestai: Varšuva, Krokuva (gyv. 761 tūkst.), Lodzė (gyv. 706 tūkst.), Vroclavas (gyv. 635 tūkst.), Poznanė (gyv. 546 tūkst.), Gdanskas (gyv. 461 tūkst.), Ščecinas (gyv. 407 tūkst.), Lublinas (gyv. 342 tūkst.).
Valdymas: Parlamentinė respublika. Galioja 1997 m. priimta konstitucija. Šalies vadovas – prezidentas.
Piniginis vienetas: Oficiali Lenkijos valiuta – zlotas (reiškia „auksą“), kurį sudro 100 grašių. Ant visų jų yra reljefiniai Lenkijos valdovų portretai.
Kalba: Oficiali šalies kalba yra lenkų. Pasak 2002 m. surašymo, ja kalba 97,8 % šalies gyventojų. Pasak 2005 m. apklausos, angliškai gali susikalbėti 29 % Lenkijos gyventojų, rusiškai – 26 %, o vokiškai – 19 %.
Religija: Romos katalikų bažnyčiai priklauso 87 % populiacijos. Didžiausias religines mažumas sudaro lenkai ortodoksai, protestantai ir Jehovos liudytojai. Ateistai - 11 %.
Gamta: Lenkijos kraštovaizdyje vyrauja lygumos, šiaurėje kalvotos, o pietinį šalies trečdalį užima kalnai. Palei pietinę Lenkijos sieną driekiasi Karpatai. Tatrai, aukščiausia Karpatų kalnų dalis, paversti nacionaliniu parku. Tatrų nacionalinis parkas – vienas iš 28, esančių Lenkijoje. Aukščiausia viršūnė – Rysy (2,499 m). Šiaurinėje dalyje akį patraukia ežerynai, nutįsę netoli Baltijos pakrantės. Mėgstančiuosius civilizacijos nepaliestą gamtą pradžiugins senoviniai Belovežo miškai ir Biebžos (Biebrza) upę supantys pelkynai. Ilgiausia šalies upė – Vysla.
Klimatas: Karščiausia būna vasarą, kai oro temperatūra sušyla iki 30 'C. Žiemą temperatūra nukrenta žemiau nulio. Geri vasariški orai Lenkijoje laikosi iki spalio galo. Ruduo anksčiausiai pasiekia Pamario, Varmijos ir Mozūrijos regionus bei Palenkę. Perėjimas iš rugsėjo į spalį, kuomet krinta įvairiaspalviai medžių lapai, lenkų vadinamas "auksiniu rudeniu". Nors rudens lietūs yra patys nemaloniausi, daugiausiai kritulių iškrenta vasarą. Žiemą paprastai būna daug sniego.
Laiko zona: UTC +1; vasaros laikas – UTC +2 (nuo kovo 21 d. iki rugsėjo 21 d.).
Šalis garsi: Kiekvienas regionas žavus savo išskirtine architektūra, virtuve, papročiais ir kraštovaizdžiu.
Turizmas: Kasmet Lenkiją aplanko 14 mln turistų. Lenkija užima 14-ą vietą pasaulyje pagal turistų lankomumą.
Elektra: naudojama 220 V elektros įtampa.
Šaltiniai: Geografijos enciklopedija. Vilnius: Aktėja, p. 111. ISBN: 9955-529-99-7
DK Kelionių vadovai: Lenkija (2009). Vilnius: Alma littera. ISBN 978-9955-38-499-1
Šalys ir skaičiai 2016. Mažasis pasaulio atlasas. Vilnius: Briedis, p. 97. ISBN: 978-9955-26-473-6
Klimatas: Karščiausia būna vasarą, kai oro temperatūra sušyla iki 30 'C. Žiemą temperatūra nukrenta žemiau nulio. Geri vasariški orai Lenkijoje laikosi iki spalio galo. Ruduo anksčiausiai pasiekia Pamario, Varmijos ir Mozūrijos regionus bei Palenkę. Perėjimas iš rugsėjo į spalį, kuomet krinta įvairiaspalviai medžių lapai, lenkų vadinamas "auksiniu rudeniu". Nors rudens lietūs yra patys nemaloniausi, daugiausiai kritulių iškrenta vasarą. Žiemą paprastai būna daug sniego.
Laiko zona: UTC +1; vasaros laikas – UTC +2 (nuo kovo 21 d. iki rugsėjo 21 d.).
Šalis garsi: Kiekvienas regionas žavus savo išskirtine architektūra, virtuve, papročiais ir kraštovaizdžiu.
Turizmas: Kasmet Lenkiją aplanko 14 mln turistų. Lenkija užima 14-ą vietą pasaulyje pagal turistų lankomumą.
Elektra: naudojama 220 V elektros įtampa.
Šaltiniai: Geografijos enciklopedija. Vilnius: Aktėja, p. 111. ISBN: 9955-529-99-7
DK Kelionių vadovai: Lenkija (2009). Vilnius: Alma littera. ISBN 978-9955-38-499-1
Šalys ir skaičiai 2016. Mažasis pasaulio atlasas. Vilnius: Briedis, p. 97. ISBN: 978-9955-26-473-6