Gdanskas
Klasikinė etimologija neturi aiškaus paaiškinimo dėl miesto vardo. Pavyzdžiui, jo šaknį bandoma kildinti iš proslavų gъd 'pelkė, šlapia vieta', o galūnė ьsk yra įprasta slavų vietovardžiams, tačiau elementas -an- yra neaiškus. Kiti etimologai vardą sieją su gotais, pvz., Gutiskanja 'gotų pakraštys'.
|
Gdanskas (lenk. Gdańsk, kaš. Gduńsk, vok. Danzig, lot. Dantiscum, Dantis, Gedanum) – miestas-apskritis, uostamiestis šiaurės Lenkijoje, prie Baltijos jūros Gdansko įlankos, išsidėstęs pavėjinėje Helio pusiasalio pusėje. Pamario vaivadijos sostinė.
Miestu teka dvi Vyslos upės atšakos, jame daug tiltų. Išskyrus pramonės rajonus ir modernųjį Langarteną, Gdansko stilius viduramžiškas: daug siaurų vėjuotų gatvelių, namų stačiais stogais ir balkonais. Manoma, kad šioje vietoje jau V amžiuje buvo nedidelė gyvenvietė, kuri pirmą kartą paminėta rašytiniuose šaltiniuose 997 m. Nuo 1308 m. lapkričio 14 d. miestas buvo valdomas Vokiečių ordino. 1466 m., pasibaigus Trylikos metų karui tarp ordino ir Lenkijos, miestas atiteko Lenkijos karalystei.1793 m. po Lenkijos padalinimo Gdanskas sugrįžta į Prūsijos valdymo sferą. Pasibaigus I pasauliniam karui, pagal Versalio taikos sutartį (1919 m.), miestas įgauną laisvojo miesto statusą, jį valdo Tautų Lyga. Lenkijai suteikta teritorijos priėjimui iki miesto, kuris buvo vadinamas Dancigo koridoriumi (dar. Lenkų koridorius), kuris skyrė Rytų Prūsiją nuo Vokietijos. Tuo metu mieste gyveno daugiausia vokiečiai ir nedaug lenkų. Pastarieji turėjo teisę į savas įstaigas: mokyklas, bibliotekas ir pan. |
Gilią istorinę praeitį turinčiame mieste gausu kultūros objektų: muziejai, opera, teatras, kino teatras, meno galerijos. Rengiamos miesto šventės, festivaliai, parodos, kiti kultūros renginiai.
Žymios vietos
Senamiestis – XII–XVIII a. architektūrinis kompleksas.
Miestas yra vienas iš Europos plytų gotikos kelio stočių.
Žymios vietos
Senamiestis – XII–XVIII a. architektūrinis kompleksas.
- Šv. Mergelės katedra (bazilika) – ankstyvosios gotikos, antra pagal dydį (po Kelno katedros) ir pati didžiausia plytinė, katedra Europoje. Pastatyta 1343–1505 m. Joje yra daug flamandų tapytojo Hanso Memlingo paveikslų, vaizduojančių paskutinįjį teismą (centrinė panelė Nacionaliniame muziejuje).
- Karališkasis kelias – kelias vedantis pro miesto vartų kompleksą, gatve Dluga pasiekiantis centrinę miesto turgaus aikštę (Dlugij targ), kurioje išsidėstę daug renesanso stiliaus žymių pastatų bei monumentų:
- Miesto rotušė
- Artuso kiemas
- Neptūno fontanas
- Aukso namai
- Žalieji vartai
- Birža (pastatyta 1379 m., buvo pirklių gildija)
- Šv. Kotrynos bažnyčia
- Langartenas (Langgarten) – įkurtas 1895–1896 m. vietoje šiaurinės ir vakarinės tvirtovių: jame daug parkų, plačių gatvių, šiuolaikinė architektūra.
- Jūrų muziejus
Miestas yra vienas iš Europos plytų gotikos kelio stočių.