Apie Latviją...
Ventos krioklys - yra pats plačiausias krioklys Europoje (jo plotis siekia 249-270 m, o krioklio aukštis apie 2 m)
Oficialus pavadinimas: Latvijos Respublika (latv. Latvijas Republika)
Regionas: Europa (Baltijos šalys) Geografinė padėtis: Tai viena iš Baltijos regiono šalių. Rytuose šalis ribojasi su Baltarusija ir Rusija, šiaurėje su Estija, o pietuose su Lietuva. Vakaruose Latvijos krantus skalauja Baltijos jūra ir Rygos įlanka. Sausumos sienų ilgis – 1 338 km, kranto ilgis - 498 km. Plotas: 64 559 km2 Sostinė: Ryga (gyv. sk. 641 000) Gyventojų skaičius: 1,99 mln. |
Didžiausi miestai: Ryga, Daugpilis (gyv. 98 tūkst.), Liepoja (gyv. 80 tūkst.), Jelgava (gyv. 65 tūkst.), Jūrmala (gyv. 57 tūkst.), Ventspilis (gyv. 40 tūkst.)
Valdymas: parlamentinė respublika, demokratija. 1991 m. šalis atgavo nepriklausomybę, atkūrė 1922 m. konstituciją. Vyriausybei vadovauja seimo renkamas prezidentas, o seimą, 100 narių parlamentą, renka visi balsavimo teisę turintys gyventojai ketveriems metams.
Piniginis vienetas: Euras.
Kalba: valstybinė kalba yra latvių. Latviškai moka 79 % gyventojų, o rusiškai – 81 %. Be šių kalbų, 15 % populiacijos dar moka angliškai ir 7,5 % – vokiškai.
Religija: evangelikai liuteronai (34 %), Romos katalikai (24 %), stačiatikiai (18 %), sentikiai (2 %), ateistai (22 %)
Valdymas: parlamentinė respublika, demokratija. 1991 m. šalis atgavo nepriklausomybę, atkūrė 1922 m. konstituciją. Vyriausybei vadovauja seimo renkamas prezidentas, o seimą, 100 narių parlamentą, renka visi balsavimo teisę turintys gyventojai ketveriems metams.
Piniginis vienetas: Euras.
Kalba: valstybinė kalba yra latvių. Latviškai moka 79 % gyventojų, o rusiškai – 81 %. Be šių kalbų, 15 % populiacijos dar moka angliškai ir 7,5 % – vokiškai.
Religija: evangelikai liuteronai (34 %), Romos katalikai (24 %), stačiatikiai (18 %), sentikiai (2 %), ateistai (22 %)
Gamta. Latvija – žemumų kraštas, 98 % jos teritorijos ne aukštesnė kaip 200 m. Aukščiausia vieta - Gaizinkalns (312 m). Latvijoje teka šimtai upių ir upelių, iš jų tik 17 ilgesni kaip 90 km. Ilgiausia upė – Dauguva (Latvijoje 357 km, visas ilgis 1020 km). Miškai užima apie 40 % viso teritorijos ploto.
Klimatas: Latvijoje vyrauja vidutinių platumų klimatas, pereinamasis iš jūrinio į žemyninį. Per metus vidutiniškai būna 30-40 saulėtų dienų ir 150–180 apsiniaukusių dienų. Kritulių iškrenta 550–800 mm per metus (~70 % vasarą). Vasaros būna vėsios ir lietingos. Vidutinė temperatūra birželio mėnesį siekia apie 17 °C, nors kartais temperatūra šokteli iki 34 °C. Žiema ateina lėtai ir trunka nuo gruodžio vidurio iki kovo mėnesio vidurio. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra svyruoja maždaug nuo -2 °C pakrantėje iki maždaug -7 °C šalies rytuose. Retkarčiais temperatūra gali smarkiai kristi iki -40 °C šalčio.
Laiko zona: UTC +2, vasaros laikas UTC+3.
Šalis garsi: Latvija garsėja joninių tradicijomis, smėlio paplūdimiais, viduramžių pilimis.
Turizmas. Vyrauja gamtinis turizmas (ir aktyvus poilsis) bei poilsinis turizmas (yra daug pajūrio kurortų).
Šaltiniai: Geografijos enciklopedija. Vilnius: Aktėja, p. 133. ISBN: 9955-529-99-7
Šalys ir skaičiai 2016. Mažasis pasaulio atlasas. Vilnius: Briedis, p. 96. ISBN: 978-9955-26-473-6
Latvija. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980
Klimatas: Latvijoje vyrauja vidutinių platumų klimatas, pereinamasis iš jūrinio į žemyninį. Per metus vidutiniškai būna 30-40 saulėtų dienų ir 150–180 apsiniaukusių dienų. Kritulių iškrenta 550–800 mm per metus (~70 % vasarą). Vasaros būna vėsios ir lietingos. Vidutinė temperatūra birželio mėnesį siekia apie 17 °C, nors kartais temperatūra šokteli iki 34 °C. Žiema ateina lėtai ir trunka nuo gruodžio vidurio iki kovo mėnesio vidurio. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra svyruoja maždaug nuo -2 °C pakrantėje iki maždaug -7 °C šalies rytuose. Retkarčiais temperatūra gali smarkiai kristi iki -40 °C šalčio.
Laiko zona: UTC +2, vasaros laikas UTC+3.
Šalis garsi: Latvija garsėja joninių tradicijomis, smėlio paplūdimiais, viduramžių pilimis.
Turizmas. Vyrauja gamtinis turizmas (ir aktyvus poilsis) bei poilsinis turizmas (yra daug pajūrio kurortų).
Šaltiniai: Geografijos enciklopedija. Vilnius: Aktėja, p. 133. ISBN: 9955-529-99-7
Šalys ir skaičiai 2016. Mažasis pasaulio atlasas. Vilnius: Briedis, p. 96. ISBN: 978-9955-26-473-6
Latvija. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980