Kuldiga
|
1378 m. gavo miesto teises.
|
 Riežupės smėlio urvai
Kuldiga (latv. Kuldīga, vok. Goldingen) – miestas Latvijos vakaruose, Kurše, abipus Ventos. Kuldigos savivaldybės administracinis centras. 12 981 gyventojų.
Yra kraštotyros ir dailės muziejus, įkurtas 1935 m. Ventos kairiajame krante išsidėstęs netaisyklingo plano senamiestis, susiformavęs XIV-XV a. Architektūros paminklai: Livonijos ordino pilis, kuri buvo pastatyta 1244 m., sugriauta XVIII-XIX a. Yra barokinės Šventosios Kotrynos (pradėtas statyti 1567 m., perstatyta XVII-XIX a.), Šventosios Trejybės (1640 m., perstatyta XVIII a., medinis interjeras) bažnyčios, vandens malūnas (XV a., perstatytas XIX a.), XVI-XIX a. gyvenami namai. X-XIII a. buvo kuršių pilis ir gyvenvietė. Istoriniuose šaltiniuose minimi 1242 m. kryžiuočių planai čia pasistatyti pilį. Valdant 1242–1245m. Livonijos magistrui Ditrichui fon Griuningenui, 1244 m. Kuldygoje pastatyta Livonijos ordino pilis. Iš pradžių pilį vadino Jesusburg, o vėliau buvo vadinama Goldingen. |
Alekšupytės krioklys
Nuo 1368 m. Kuldiga tapo Hanzos lygos miestu (1991 m., atkūrus Latvijos nepriklausomybę, miestas vėl dalyvauja buvusios Hanzos miestų šventėse). Po Livonijos ordino žlugimo, 1561 m., Kuldiga tapo hercogo Jakobo rezidencija, o 1587–1671 m. miestas buvo Kuršo hercogystės sostinė.
Kuldigoje gimė hercogas Jakobas Ketleris (Jakob Ketler). Jo valdymo laikais miestas labai sustiprėjo ekonomiškai, buvo laivų statykla, salietros fabrikas, plytų degimo krosnis. Turėjo prekybinių ryšių su daugeliu šalių.
Kuldigoje yra didžiausių tikybų bažnyčios – dvi liuteronų, viena katalikų, viena stačiatikių ir viena baptistų. Naujausiam iš jų – Šv. Anos evangelikų liuteronų bažnyčios pastatui – 94 metai.
Kuldigos Šv. Katrinos bažnyčios laikrodis pirmąkart paminėtas 1632 m. Skaičiuojant ir bažnyčios degimo bei užpuolimo atvejus, bokšte buvo ne mažiau kaip 6 laikrodžio mechanizmai. Dabartinis laikrodžio mechanizmas atvežtas iš Šveicarijos ir įrengtas bokšte 1936 m.
Nuo 1740 m. yra išlikęs bažnyčios kapaviečių sąrašas. Po altoriumi yra kripta – didelis rūsys, kuriame kažkada laidoti Kuldigos ordino komturai, vėliau – hercogai. Šalia altoriaus yra vokiečių kunigų kapavietės. Bažnyčioje po centrine ir šoninėmis perėjomis iš viso yra 64 altoriaus grindimis.
Lankytinos vietos Kuldigoje :)
Kuldigoje gimė hercogas Jakobas Ketleris (Jakob Ketler). Jo valdymo laikais miestas labai sustiprėjo ekonomiškai, buvo laivų statykla, salietros fabrikas, plytų degimo krosnis. Turėjo prekybinių ryšių su daugeliu šalių.
Kuldigoje yra didžiausių tikybų bažnyčios – dvi liuteronų, viena katalikų, viena stačiatikių ir viena baptistų. Naujausiam iš jų – Šv. Anos evangelikų liuteronų bažnyčios pastatui – 94 metai.
Kuldigos Šv. Katrinos bažnyčios laikrodis pirmąkart paminėtas 1632 m. Skaičiuojant ir bažnyčios degimo bei užpuolimo atvejus, bokšte buvo ne mažiau kaip 6 laikrodžio mechanizmai. Dabartinis laikrodžio mechanizmas atvežtas iš Šveicarijos ir įrengtas bokšte 1936 m.
Nuo 1740 m. yra išlikęs bažnyčios kapaviečių sąrašas. Po altoriumi yra kripta – didelis rūsys, kuriame kažkada laidoti Kuldigos ordino komturai, vėliau – hercogai. Šalia altoriaus yra vokiečių kunigų kapavietės. Bažnyčioje po centrine ir šoninėmis perėjomis iš viso yra 64 altoriaus grindimis.
Lankytinos vietos Kuldigoje :)
- Ventos krioklys - plačiausias vandens krioklys Europoje (249 m). Dėl Hercogo Jekabs ant krioklio pastatytų žuvų gaudymo įrengimų, Kuldigą senovėje vadino miestu, kuriame lašišas gaudo ore.
- Senasis mūrinis arkinis tiltas per Ventą tai vienas ilgiausių mūrinių arkinių tiltų Europoje, pastatytas 1874 m., restauruotas 2008 m. Statytas pagal caro laikų kelių eismo standartus, kad galėtų pravažiuoti priešpriešomis važiuojančios karietos.
- Miesto sodas yra seniausioje Kuldigos miesto dalyje, buvusios vokiečių ordino ir hercogo Jekabs pilies vietoje. Dabar ten išlikęs tik pilies rūsys, kuriame iš anksto užsisakius galima degustuoti vyną.
- Sinagogos pastatų kompleksas. Kuldigos didžioji sinagoga pastatyta 1875 m. caro Aleksandro II valdymo laikotarpiu, šalia jos buvo maldos namai, išlikęs ir trečias pastatas - žydų koplyčia. Po komplekso perstatymo sinagogoje įkurta biblioteka, o ankstesniuose maldos namuose veikia Menininkų namai.
- Kuldigos viduramžių istorinis centras (senamiestis) aplink Alekšupytę. Tai unikalus XVII-XVIII a. vienintelis Baltijos šalyse išsilaikęs miestelio pastatų ansamblis, kuriame yra ir taip vadinama "Latvijos Venecija". Kuldigos senamiestis Ventos slėnyje yra įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
- Kuldigos senoji Rotušė su Rotušės aikšte. XVII a. pastatas su sena laiudies susibūrimų vieta - turgaus aikšte. Namo rūsiuose buvo kalėjimas, o dabar ten įsikūręs restoranas.
- Kuldigos krašto muziejaus ekspozicija nuo senovės iki šių laikų. Legenda pasakoja, kad 1900 m. pastatas buvo išardytas ir laivais atplukdytas iš Paryžiaus, kur jis buvo Pasaulinėje surenkamų medinių namų parodoje kaip Rusijos paviljonas.
- Liepojos gatvės promenada - originali įvairaus senumo namų apsupta pėsčiųjų gatvė su įdomiomis durimis ir viršutinio apšvietimo langeliais, kurie puikiai parodo pastatų architektūros stilių plėtrą XVII-XX a.
- Alekšupytės krioklys - šiuo metu aukščiausias (4,5 m) vandens krioklys Latvijoje. XVII a. įtvirtintas ir apstatytas, tam, kad būtų galima panaudoti pirmojo popieriaus malūno Kuržemėje darbui.
- Riežupės smėlio olos - tai trečias ilgiausias požeminių olų labirintas Baltijos valstybėse, jo ilgis yra 2 km, tačiau šiuo metu turistams pasiekiama tik 460 m.
Kuldigos miesto sodas
|
Senasis mūrinis arkinis tiltas per Ventą, Kuldiga
|
Kuldiga
|
