Erg Chebbi...
Greta Šebi ergo yra Merzugos miestelis, iš kurio vyksta turistinės išvykos kupranugariais į dykumą.
|
Šebi ergas (arab. عرق الشبي = `rq eš-Šebī) – vienas iš dviejų Maroke esančių Sacharos ergų (smėlynų). Driekiasi 60 km į šiaurę nuo Erfudo, Mekneso-Tafilaleto regione. Ergas nusitęsęs iš šiaurės į pietus 22 km, būdingas plotis 5–10 km. Kopų aukštis siekia 150 m.
|
Sachara (arab. الصحراء الكبرى = aṣ-ṣaḥrā´ al-kubra) – dykuma Šiaurės Afrikoje. Tai didžiausia Žemėje tropinė dykuma. Sachara apima Maroko, Tuniso pietus, Malio, Nigerio, Čado, Sudano šiaurę, didelę dalį Alžyro, Mauritanijos, Libijos ir Egipto.Sacharos plotas, įvairiais duomenimis, 6–9 mln. km². Didžiausias ilgis (iš vakarų į rytus) 5700 km, plotis (iš šiaurės į pietus) ~ 2000 km.
Sachara dykuma virto ganėtinai neseniai – vos prieš 2 700 metų. Prieš šešis tūkstančius metų, maždaug tuo metu, kai susiformavo senovės Egipto civilizacija, dabartinės dykumos vietoje augo medžiai ir teliūškavo ežerai. Tačiau pamažu, po truputį kintant klimatui, vešli ir derlinga žemė virto smėlynais.
Sacharos gamta yra labai įvairi, ir šią dykumą galima padalinti į atskirus regionus, mažesnes dykumas. Vietiniai gyventojai tuaregai Sacharą vadina daugiskaitiniu žodžiu Tinariwen, kas reiškia tiesiog „dykumos“. Jie Sacharoje išskiria daug atskirų dykumų.
Sachara dykuma virto ganėtinai neseniai – vos prieš 2 700 metų. Prieš šešis tūkstančius metų, maždaug tuo metu, kai susiformavo senovės Egipto civilizacija, dabartinės dykumos vietoje augo medžiai ir teliūškavo ežerai. Tačiau pamažu, po truputį kintant klimatui, vešli ir derlinga žemė virto smėlynais.
Sacharos gamta yra labai įvairi, ir šią dykumą galima padalinti į atskirus regionus, mažesnes dykumas. Vietiniai gyventojai tuaregai Sacharą vadina daugiskaitiniu žodžiu Tinariwen, kas reiškia tiesiog „dykumos“. Jie Sacharoje išskiria daug atskirų dykumų.
Sacharos dalis galima būtų klasifikuoti į šias rūšis:
- Ergai (arab.: عِرْق `irq, tuaregų kalba: edeyen) – smėlingosios dykumos, užimančios apie 20 procentų Sacharos ploto. Svarbiausios tarp jų yra: Didysis Vakarų Ergas, Didysis Rytų Ergas, Šešo ergas bei atšiauriausia Sacharos dykuma – Tenerė.
- Hamados (حماد hammād) – akmeningosios dykumos. Žymiausia jų – Tasili n'Adžeras.
- Regai (seryrai) – skaldingosios dykumos.
- Sebchos – druskingosios lygumos. Jose yra druskingųjų ežerų šotų.
- Baltoji dykuma – taip vadinama Libijos dykuma.
- Džebeliai – kalnų masyvai ir jose esančios skaldingosios dykumos. Sacharos centre yra Achagaro ir Tibesčio kalnynai, į pietus nuo jų – Iforo, Ayro, Enedžio plynaukštės.
Sacharoje vyrauja kontinentinis tropinis klimatas. Sausio mėn. vidutinė temperatūra 9–12 °C, liepos mėn. vidutinė temperatūra 33–38 °C. Sacharos šiaurėje užregistruota 58 °C temperatūra (aukščiausia Žemėje). Žemės paviršius įkaista iki 80 °C. Dideli paros temperatūros svyravimai. Žiemą visoje Sacharoje naktimis būna šalnos, kalnuose temperatūra nukrinta iki –18 °C. Dažni stiprūs vėjai – samumas ir harmatanas.
Dažniausias oazių augalas – datulė. Hamadose, reguose augalų beveik nėra. Daugiausia paplitę kupranugariai.
Sacharoje gyvena arabai, berberai, tuaregai, tūbai (iš viso ~ 3 mln. žmonių). Jie užsiima klajokline gyvulininkyste, oazėse – žemdirbyste. Didžiausios oazės: Gadamesas, Gatas, al Charaga, Siva, Tafilaletas, Džagbubas.
Dažniausias oazių augalas – datulė. Hamadose, reguose augalų beveik nėra. Daugiausia paplitę kupranugariai.
Sacharoje gyvena arabai, berberai, tuaregai, tūbai (iš viso ~ 3 mln. žmonių). Jie užsiima klajokline gyvulininkyste, oazėse – žemdirbyste. Didžiausios oazės: Gadamesas, Gatas, al Charaga, Siva, Tafilaletas, Džagbubas.