Rovaniemis
Rovaniemis – šiauriausios Suomijos provincijos Laplandijos administracinis ir ekonominis centras. Įsikūręs 10 km į pietus nuo poliarinio rato, Kemijokio (Kemijoki) ir Ounasjokio santakoje. Praktiškai visiškai sugriautas 1944 m. miestas buvo atstatytas pagal Alvaro Alto (Alvar Aalto) urbanistinį ir architektūrinį planą.
Rovaniemyje gyvena 61 329 gyventojai ir tai 16 pagal dydį Suomijos miestas. Dėl nepaliestos gamtos ir daug pasilinksminimo galimybių, turizmas yra svarbi pramonės šaka Rovaniemyje. Rovaniemis laikomas oficialia Kalėdų Senelio gimtine. Pastarasis gyvena Kalėdų Senelio kaime, kuris yra prie Šiaurės poliarinio rato, be to, apie 8 km (5 mylių) į šiaurę nuo miesto centro yra įsikūręs Santa parkas. Arktikum muziejuje galima rasti labai daug informacijos apie Suomijos ir pasaulio Arktinius regionus. Tikras fenomenas pritraukiant turistus yra Aurora Borealis arba kitaip Šiaurės pašvaistė. |
Lapija (arba Laplandija; suom. Lappi; sam. Lappi; šved. Lappland) – Suomijos regionas, apimantis Suomijai priklausančią Laplandijos dalį. Lapijoje gyvena apie 3,4 % visų Suomijos gyventojų, ir tai yra mažiausiai apgyvendinta Suomijos teritorija. Didžiausi miestai yra Rovaniemis (administracinis centras), Kemis, ir Tornijas. Iš 182 000 gyventojų, 5 % sudaro samiai. 2011 metais iš 183 320 Laplandijos gyventojų, 177 950 kalbėjo suomiškai, 1 526 samiškai, 387 švediškai ir 3 467 gyventojai kalbėjo kokia nors kita kalba, kaip savo gimtąja.
Šiauriausios Laplandijos savivaldybės, kuriose samiai sudaro daugumą, suformuoja Samių juridinę teritoriją. Ši samių organizacija veikia lygiomis teisėmis su provincija.
Šiauriausios Laplandijos savivaldybės, kuriose samiai sudaro daugumą, suformuoja Samių juridinę teritoriją. Ši samių organizacija veikia lygiomis teisėmis su provincija.
Samiai (Sámi) arba lapiai – Skandinavijos vietiniai gyventojai, turintys savo unikalią kultūrą. Gyvena Laplandijoje ir Rusijoje (Kolos pusiasalyje). Kalba Samių kalbomis, priklausančia finougrų kalbų šeimai. Pagrindinis jų užsiėmimas – elnininkystė, kuria pastaruoju metu susidomėjimas mąžta. Iš 6500 samių gyvenančių Suomijoje, tik daugiau kaip vienas tūkstantis jų dar nepamiršo gimtosios kalbos. Samiai – klajoklių tauta. Norvegijoje gyvena apie 45 000 samių, kurie yra pasidalinę į klajoklius ir jūros gyventojus.
Klajokliai samiai tradiciškai judėjo per kraštą kartu su šiaurės elnių bandomis. Jie sekė šiuos gyvūnus per Šiaurės Norvegijos, Švedijos, Suomijos ir Rusijos platybes, juos naudodami maistui, būstui ir įrankiams pasigaminti. Klajokliai gyvendavo palapinėse, suręstose iš aukštų medžio karčių ir apdengtose elnių kailiais. Jas vadino kota. Tokiai palapinei uždengti reikėdavo net 60 elnių odų. Šiandien tik 1 500 samių vis dar klajoja paskui šiaurės elnius. Daugelis persikėlė į skirtingas šalies dalis ir gyvena „įprastus“, šiuolaikinius gyvenimus. Samių kultūra sparčiai nyksta todėl, kad daugelis atsisakė tradicinio gyvenimo būdo.
Klajokliai samiai tradiciškai judėjo per kraštą kartu su šiaurės elnių bandomis. Jie sekė šiuos gyvūnus per Šiaurės Norvegijos, Švedijos, Suomijos ir Rusijos platybes, juos naudodami maistui, būstui ir įrankiams pasigaminti. Klajokliai gyvendavo palapinėse, suręstose iš aukštų medžio karčių ir apdengtose elnių kailiais. Jas vadino kota. Tokiai palapinei uždengti reikėdavo net 60 elnių odų. Šiandien tik 1 500 samių vis dar klajoja paskui šiaurės elnius. Daugelis persikėlė į skirtingas šalies dalis ir gyvena „įprastus“, šiuolaikinius gyvenimus. Samių kultūra sparčiai nyksta todėl, kad daugelis atsisakė tradicinio gyvenimo būdo.