Kanarų salos
|
Oficialus pavadinimas: Kanarų salos (isp. Islas Canarias)
Regionas: Istoriškai Kanarų salos priklauso Ispanijai. Salos nuo šalies nutolusios apie 1500 km atstumu į pietvakarius. Kanarų salos yra Atlanto vandenyne, Makaronezija vadinamame geografiniame regione. Šiam regionui taip pat priklauso Žaliojo Kyšulio salos, Azorai, Madeira ir Laukinės salos. Geografinė padėtis: salynas rytinėje Vidurio Atlanto dalyje, 100–500 km nuo pietinės Maroko pakrantės. Salos yra tarp 27° 38' ir 29° 30' šiaurės platumos bei 13° 22' ir 18° 11' vakarų ilgumos. Kanarai yra toje pat platumoje kaip Sachara, Kuveitas ir Florida. Iki žemyninės Ispanijos dalies (Trafalgaro kyšulio) yra nuo 1028 iki 1483 km. Salyną sudaro septynios pagrindinės salos (Tenerifė, Gran Kanarija, Fuerteventura, Lansarotė, La Gomera, La Palma, El Hieras) ir keletas negyvenamų salelių. Kanarų salos yra vienas iš 17 Ispanijos autonominių regionų. Plotas: 7 447 km² |
Sostinė: Gran Kanarijos šiaurės rytuose įsikūrusi salyno sostinė – Las Palmas. Kas ketveri metai šis miestas tampa visų Kanarų salų sostine. Vyriausybė posėdžiauja ketverius metus Las Palme, kitus ketverius metus Santa Kruze – Tenerifės sostinėje.
Gyventojų skaičius: 2 218 344. Labiausiai apgyvendintos yra Tenerifės ir Gran Kanarijos salos.
Valdymas: parlamentinė monarchija
Piniginis vienetas: euras
Kalba: Valstybinė kalba – ispanų. Tačiau salų gyventojai turi „kanarietišką šneką“ (habla canaria) – tai kiek pakitusi ispanų kalba. Tačiau į atskirą dialektą šios kalbos kalbininkai nėra linkę išskirti.
Religija: Dauguma saliečių yra Romos katalikai, pakankamai didelė hinduistų bendruomenė.
Gamta: Visas Kanarų salynas yra vulkaninės kilmės. Salos susiformavo maždaug prieš 30 milijonų metų, tačiau ne visos kartu. Lanzarotės saloje iki šiol stebimi vulkaniniai reiškiniai. Kiekvienai salai būdingi savitumai ir išskirtinumai. Archipelago centre – Tenerifė (2057 km²), ši sala yra didžiausia bei gausiausiai apgyvendinta sala. Į vakarus nuo Tenerifės yra Gomera (378 km²), El Hieras (277 km²) ir La Palma (708 km²). Į rytus nuo Tenerifės yra trečia pagal dydį sala Gran Kanarija (1532 km²). Dar toliau rytuose yra Fuerteventura (1659 km²) ir Lansarotė (795 km²). Iš likusių šešių mažų salelių gyvenama yra tik La Grasiosa. Rytuose yra Alegransa (10 km²), Montana Klara (1 km²), Los Lobosas (6 km²), Roke del Estė ir Roke del Oestė.
Lansarotė, Fuerteventura ir Gran Kanarija priklauso Las Palmo provincijai. Tenerifė, La Gomera, La Palma ir El Hieras – Tenerifės Santa Kruso provincijai. Kiekvienai salai būdinga skirtinga geologinė charakteristika.
Salos rytuose:
Klimatas: Saloms būdingas subtropinis klimatas su ilgomis šiltomis vasaromis ir vidutiniškai šiltomis žiemomis. Dėl vyraujančio šilto ir švelnaus klimato ištisus metus, Kanarų salos vadinamos „amžinojo pavasario“ salomis. Temperatūra svyruoja + – 6 °C ir sudaro sąlygas mėgautis maudynėms ir saule ištisus metus. Taip vadinamos Kanarų srovės palaiko vandens temperatūrą, o tai yra apie +22 °C vasarą ir +18 °C žiemos mėnesiais. Gausingo lietaus praktiškai nepasitaiko, o saulės niekada nestinga. Toks palankus klimatas neišvengiamai įtakoja salos gyventojų nuotaiką ir gyvenimo būdą. Gamtiniai ypatumai nulėmė ir švelnų klimatą, su neženkliu temperatūrų svyravimu tiek per parą, tiek ir keičiantis metų laikams. Ištisus metus galima mėgautis puikiais pliažais, vandens sporto pramogomis, laiką leisti kurortiniuose miesteliuose ar kopti į kalnus. Sezono pikas prasideda liepos pabaigoje ir tęsiasi iki spalio mėnesio, vėliau turistų gausos sulaukiama vasario pabaigoje, kuomet prasideda karnavalai, trunkantys iki kovo vidurio.
Laiko zona: Skirtingai nuo žemyninės Ispanijos dalies čia galioja Vakarų Europos laikas. Laiko juosta: (UTC±0), vasaros: (UTC+1)
Šalis garsi: amžinu pavasariu
Turizmas. Salyno pliažai, klimatas ir gamtinės įžymybės, ypatingai Maspalomas Gran Kanarijoje ir Teidės nacionalinis parkas Tenerifėje per metus pritraukia 12 mln. turistų, daugiausia į Tenerifę, Gran Kanariją ir Lansarotę.
Gyventojų skaičius: 2 218 344. Labiausiai apgyvendintos yra Tenerifės ir Gran Kanarijos salos.
- Tenerifė – apie 887 tūkstančiai gyventojų
- Gran Kanarija – 830 tūkst.
- Lanzarotė (kartu su La Gracioza) – 139,5 tūkst.
- Fuerteventura – 101 tūkst.
- La Palma – 86,5 tūkst.
- La Gomera – 22,5 tūkst.
- El Hieras – 10,7 tūkst. gyventojų
Valdymas: parlamentinė monarchija
Piniginis vienetas: euras
Kalba: Valstybinė kalba – ispanų. Tačiau salų gyventojai turi „kanarietišką šneką“ (habla canaria) – tai kiek pakitusi ispanų kalba. Tačiau į atskirą dialektą šios kalbos kalbininkai nėra linkę išskirti.
Religija: Dauguma saliečių yra Romos katalikai, pakankamai didelė hinduistų bendruomenė.
Gamta: Visas Kanarų salynas yra vulkaninės kilmės. Salos susiformavo maždaug prieš 30 milijonų metų, tačiau ne visos kartu. Lanzarotės saloje iki šiol stebimi vulkaniniai reiškiniai. Kiekvienai salai būdingi savitumai ir išskirtinumai. Archipelago centre – Tenerifė (2057 km²), ši sala yra didžiausia bei gausiausiai apgyvendinta sala. Į vakarus nuo Tenerifės yra Gomera (378 km²), El Hieras (277 km²) ir La Palma (708 km²). Į rytus nuo Tenerifės yra trečia pagal dydį sala Gran Kanarija (1532 km²). Dar toliau rytuose yra Fuerteventura (1659 km²) ir Lansarotė (795 km²). Iš likusių šešių mažų salelių gyvenama yra tik La Grasiosa. Rytuose yra Alegransa (10 km²), Montana Klara (1 km²), Los Lobosas (6 km²), Roke del Estė ir Roke del Oestė.
Lansarotė, Fuerteventura ir Gran Kanarija priklauso Las Palmo provincijai. Tenerifė, La Gomera, La Palma ir El Hieras – Tenerifės Santa Kruso provincijai. Kiekvienai salai būdinga skirtinga geologinė charakteristika.
Salos rytuose:
- Lansarotės reljefas iki šiol veikiamas vulkanizacijos.
- Fuerteventura pakankamai plokščia ir itin nederlinga. Tai arčiausiai Sacharos dykumos esanti sala.
- Gran Kanarija – masyvi apvalios formos sala, su kalnuotu ir pakankamai mišriu reljefu.
- Tenerifė – pati didžiausia iš salų, jos centre dominuoja aktyvus ugnikalnis su aukščiausia Ispanijos viršukalne Teide.
- La Gomera – nedidelė sala šalia Tenerifės, su netolygiu reljefu ir slėniais, tarp kurių praktiškai nėra perėjimų ir susisiekimo, tad vietos gyventojai išrado savo kalbą – „silbo“, t. y., bendravimą švilpaujant.
- La Palma – kalnuota, pati drėgniausia ir miškingiausia iš archipelago salų.
- El Hieras – pati mažiausia sala, labiausiai nutolusi ir mažiausiai žinoma.
Klimatas: Saloms būdingas subtropinis klimatas su ilgomis šiltomis vasaromis ir vidutiniškai šiltomis žiemomis. Dėl vyraujančio šilto ir švelnaus klimato ištisus metus, Kanarų salos vadinamos „amžinojo pavasario“ salomis. Temperatūra svyruoja + – 6 °C ir sudaro sąlygas mėgautis maudynėms ir saule ištisus metus. Taip vadinamos Kanarų srovės palaiko vandens temperatūrą, o tai yra apie +22 °C vasarą ir +18 °C žiemos mėnesiais. Gausingo lietaus praktiškai nepasitaiko, o saulės niekada nestinga. Toks palankus klimatas neišvengiamai įtakoja salos gyventojų nuotaiką ir gyvenimo būdą. Gamtiniai ypatumai nulėmė ir švelnų klimatą, su neženkliu temperatūrų svyravimu tiek per parą, tiek ir keičiantis metų laikams. Ištisus metus galima mėgautis puikiais pliažais, vandens sporto pramogomis, laiką leisti kurortiniuose miesteliuose ar kopti į kalnus. Sezono pikas prasideda liepos pabaigoje ir tęsiasi iki spalio mėnesio, vėliau turistų gausos sulaukiama vasario pabaigoje, kuomet prasideda karnavalai, trunkantys iki kovo vidurio.
Laiko zona: Skirtingai nuo žemyninės Ispanijos dalies čia galioja Vakarų Europos laikas. Laiko juosta: (UTC±0), vasaros: (UTC+1)
Šalis garsi: amžinu pavasariu
Turizmas. Salyno pliažai, klimatas ir gamtinės įžymybės, ypatingai Maspalomas Gran Kanarijoje ir Teidės nacionalinis parkas Tenerifėje per metus pritraukia 12 mln. turistų, daugiausia į Tenerifę, Gran Kanariją ir Lansarotę.
Gran Kanarija
|
Tenerifė
|
