Julijos Alpės
Julijos Alpės (slovėn. Julijske Alpe, it. Alpi Giulie) yra Pietinių Klintinių Alpių dalis, kuri tęsiasi į šiaurės rytus Italijos ir Slovėnijos teritorijomis. Aukščiausias Julijos Alpių taškas yra Triglavo kalnas (2 864 m virš jūros lygio). Kalnų grandinės vardas buvo duotas nuo Gajaus Julijaus Cezario, kuris įkūrė Cividale del Friuli municipiją visai netoli kalnų.
|
Triglavas (slovėn. Triglav – „trys viršūnės“; it. Tricorno, vok. Terglau) – aukščiausias Slovėnijos ir Julijos Alpių kalnas. Kalno aukštis siekia 2 864 m virš jūros lygio. Pirmą kartą Triglavas buvo aprašytas 1778 m., o aukštis išmatuotas – 1808 m.
Ant kalno viršūnės stovi metalinis „Aljažo bokštas“ – nacionalinis Slovėnijos ir šalies teritorinio vientisumo simbolis.
Mangartas (it. ir slovėn. Mangrt) – kalnas Julijos Alpėse, Slovėnijos ir Italijos teritorijose. Aukštis – 2679 m. Tai trečias pagal aukštį kalnas Slovėnijoje (po Triglavo ir Škrlaticos). Kalno šiaurinėje papėdėje telkšo Fusinės ežerai. Kalno šlaitu einantis kelias pro Mangarto perėją yra aukščiausias Slovėnijoje.
Pirmasis į Mangartą 1794 m. įkopė gamtininkas Franz von Hohenwart.
Ant kalno viršūnės stovi metalinis „Aljažo bokštas“ – nacionalinis Slovėnijos ir šalies teritorinio vientisumo simbolis.
Mangartas (it. ir slovėn. Mangrt) – kalnas Julijos Alpėse, Slovėnijos ir Italijos teritorijose. Aukštis – 2679 m. Tai trečias pagal aukštį kalnas Slovėnijoje (po Triglavo ir Škrlaticos). Kalno šiaurinėje papėdėje telkšo Fusinės ežerai. Kalno šlaitu einantis kelias pro Mangarto perėją yra aukščiausias Slovėnijoje.
Pirmasis į Mangartą 1794 m. įkopė gamtininkas Franz von Hohenwart.