Helsinkis

Helsinkis – Suomijos sostinė ir didžiausias miestas, Ūsimos regiono administracinis centras. Helsinkyje yra didelis jūrų uostas, tarptautinis oro uostas. Tai pagrindinis Suomijos pramonės ir kultūros centras. Mieste veikia daug muziejų, tokių kaip – Suomenlina, Atensum, architektūros, nacionalinis, muitinės ir kt. Išlikę buvę senato rūmai (klasicizmo stiliaus, XIX a.), Šv. Mykolo katedra (XIX a.), miesto geležinkelio stotis („tautinio romantizmo“ stiliaus, XX a. pradžia, architektas E. Sarinenas), Finlandia rūmai (1967–1971 m.).

Helsinkis yra šalies pietuose, Uusimaa regione, Suomijos įlankos pakrantėje. Su šalimais esančiais Espoo, Vantaa ir Kauniainen miestais sudaro aglomeraciją. Keturi politiškai savarankiški miestai sudaro vadinamąjį "Sostinės regioną" (suom. pääkaupunkiseutu, šved. huvudstadsregionen), faktiškai vientisą didmiestį su milijonu gyventojų.

Daugiau nei 100 km pakrantė yra išraižyta gausių įlankų ir pusiasalių.

Miestas įkurtas 1550 m. šalia Vantos (Vantaa) upės Švedijos karaliaus Gustavo I, kaip konkurentas Hanzos sąjungos miestui Reveliui. Tačiau Helsinkis ilgą laiką tebuvo mažas pakrantės miestelis. 1710 m. dauguma jo gyventojų žuvo dėl maro. Miestas pradėjo kiek labiau augti XVIII a. greta įkūrus Sveaborgo fortą. Tačiau Helsinkis tapo svarbiu miestu tik 1812 m. Rusijai okupavus Suomiją: jis tapo Didžiosios Suomijos kunigaikštystės sostine, nusprendus perkelti sostinę iš Turku į arčiau Rusijos esantį miestą, ne taip paveiktą švedų. Miestas įgavo daug neoklasikinių, Sankt Peterburgui būdingų architektūros bruožų. 1917 m. Helsinkis tapo nepriklausomos Suomijos sostine.
Helsinkio mieste gyvena 584 tūkst. gyventojų, o jo metropolinėje srityje – 1,31 mln. gyventojų (tai sudaro apie penktadalį Suomijos gyventojų). Helsinkyje gyvena 6,2 proc. švedų kalba kalbančiųjų gyventojų ir miestas oficialiai yra dvikalbis. Mieste gyvena nemažai imigrantų, 5,2 % miesto gyventojų neturi Suomijos pilietybės.

Helsinkis

Helsinkyje yra didžiausias ir svarbiausias šalies muziejus – Suomijos nacionalinis muziejus. Jame saugomi eksponatai nuo priešistorinių laikų ir šiuolaikinių. Pats muziejus įsikūręs vaizdingoje neo-viduramžių pilyje. Kitas svarbus muziejus yra Helsinkio miesto muziejus, kuriame saugomi 500 metų miesto istorijos paminklai. Helsinkio universitetas taip pat turi keletą muziejų (universiteto, gamtos istorijos).

Suomijos nacionalinę galeriją sudaro 3 muziejai: Atenėjumas (klasikinio suomių meno), Sinebrichovo meno muziejus (klasikinio Europos meno) ir Kiasma (modernaus meno). Anetėjumas įsikūręs architektūros paminkle – XIX a. neorenesansiniuose rūmuose, o Kiasma yra vienas naujausių miesto pastatų.

Helsinkis