Apie Čekiją...
Ši maža kalvota valstybėlė Europos viduryje kadaise vadinosi Bohemija :)
Oficialus pavadinimas: Čekijos Respublika (ček. Česká republika)
Regionas: Vidurio Europa Geografinė padėtis: Tai valstybė Vidurio Europoje. Čekija iš visų pusių apsupta sausumos, atstumas nuo jos iki Adrijos jūros – 322 km, iki Baltijos jūros – 326 km. Ji ribojasi su keturiomis valstybėmis: šiaurės vakaruose ir vakaruose su Vokietija, šiaurės rytuose – su Lenkija, pietuose – su Austrija ir pietryčiuose – su Slovakija. Šalį sudaro dvi istorinės sritys: Čekija (vakaruose) ir Moravija (rytuose). Plotas: 78 867 km2 Sostinė: Praha (1,3 mln.) Gyventojų skaičius: 10,6 mln. |
Didžiausi miestai: Praha, Brno (gyv. 377 tūkst.), Ostrava (gyv. 294 tūkst.), Plzen (gyv. 169 tūkst), Olomouc (gyv. 100 tūkst).
Valdymas: parlamentinė respublika, demokratija.
Piniginis vienetas: Čekijos krona (CZK)
Kalba: valstybinė kalba – čekų (pastarąja kalba 94,9 % gyventojų). 28 % Čekijos gyventojų gali susikalbėti vokiškai, 24 % - angliškai ir 20 % - rusiškai.
Religija: Čekija yra viena iš mažiausiai religingų šalių Europoje. 65 % gyventojų yra agnostikai, ateistai, netikintys arba neorganizuoti tikintys, 27 % – Romos katalikai, 3 % - stačiatikiai, 2 % – protestantai (evangelikai, husitai).
Gamta. Diduma sienų eina kalnais, kaip antai Karpatais, kurie skiria Čekiją nuo Slovakijos, ir Sudetų kalnais, kurie driekiasi į vakarus nuo Ostravos miesto ir sudaro didelę sienos su Lenkija dalį. Teritoriją šių neaukštų kalnų žiede užima Čekijos masyvas. Beveik du trečdaliai Čekijos apaugę miškais, ypač eglių, pušų ir bukų.
Klimatas: Čekijos klimatas žemyninis, drėgnas, žiemos čia vėsesnės, o vasaros karštesnės nei kitose panašios platumos Europos valstybėse. Žiemą dėl iš Sibiro pučiančių rytų vėjų temperatūra nukrinta žemiau nulio, kalnuose smarkiai pusto ir sniego danga išsilaiko po pusmetį.
Laiko zona: UTC +1, vasaros laikas UTC+2.
Šalis garsi: Čekija garsėja gaminamu alumi, automobilių pramone.
Turizmas. Vyrauja kultūrinis istorinis, gamtinis turizmas (ir aktyvus poilsis) bei kalnų (žiemos) sporto turizmas.
Šaltiniai: Geografijos enciklopedija. Vilnius: Aktėja, p. 112. ISBN: 9955-529-99-7
Šalys ir skaičiai 2016. Mažasis pasaulio atlasas. Vilnius: Briedis, p. 65. ISBN: 978-9955-26-473-6
Piniginis vienetas: Čekijos krona (CZK)
Kalba: valstybinė kalba – čekų (pastarąja kalba 94,9 % gyventojų). 28 % Čekijos gyventojų gali susikalbėti vokiškai, 24 % - angliškai ir 20 % - rusiškai.
Religija: Čekija yra viena iš mažiausiai religingų šalių Europoje. 65 % gyventojų yra agnostikai, ateistai, netikintys arba neorganizuoti tikintys, 27 % – Romos katalikai, 3 % - stačiatikiai, 2 % – protestantai (evangelikai, husitai).
Gamta. Diduma sienų eina kalnais, kaip antai Karpatais, kurie skiria Čekiją nuo Slovakijos, ir Sudetų kalnais, kurie driekiasi į vakarus nuo Ostravos miesto ir sudaro didelę sienos su Lenkija dalį. Teritoriją šių neaukštų kalnų žiede užima Čekijos masyvas. Beveik du trečdaliai Čekijos apaugę miškais, ypač eglių, pušų ir bukų.
Klimatas: Čekijos klimatas žemyninis, drėgnas, žiemos čia vėsesnės, o vasaros karštesnės nei kitose panašios platumos Europos valstybėse. Žiemą dėl iš Sibiro pučiančių rytų vėjų temperatūra nukrinta žemiau nulio, kalnuose smarkiai pusto ir sniego danga išsilaiko po pusmetį.
Laiko zona: UTC +1, vasaros laikas UTC+2.
Šalis garsi: Čekija garsėja gaminamu alumi, automobilių pramone.
Turizmas. Vyrauja kultūrinis istorinis, gamtinis turizmas (ir aktyvus poilsis) bei kalnų (žiemos) sporto turizmas.
Šaltiniai: Geografijos enciklopedija. Vilnius: Aktėja, p. 112. ISBN: 9955-529-99-7
Šalys ir skaičiai 2016. Mažasis pasaulio atlasas. Vilnius: Briedis, p. 65. ISBN: 978-9955-26-473-6