Katalonijos sostinė - Barselona :)
|
Barselona – miestas įsikūręs pačiuose Ispanijos šiaurės rytuose, netoli sienos su Prancūzija. Miesto pakrantes skalauja Viduržemio jūra. Miestas taip pat yra Katalonijos regiono sostinė ir provincijos centras. Tai didelis jūrų uostas, vienas iš svarbiausių visos Ispanijos ekonomikos ir kultūros centras. Išvystyta mašinų, tekstilės, chemijos, popieriaus, poligrafijos, maisto pramonė.
Po miestu nutiestas patogus metropolitenas. Barselonoje yra 3 universitetai, čia rengiamos prekybinės mugės ir renginiai. Gyventojų (2007):1 580 000 Plotas:100 km² Tankumas (2007):15 800 žm./km² |
Senamiesčio branduolys – Barri Gotic, viduramžių gotikos pastatų ir bažnyčių muziejus po atviru dangumi. Šioje miesto dalyje yra ir P. Pikaso muziejus. Centrinė Barselonos katedra La Seu – vienas iš didžiausių gotikos statinių Ispanijoje. Mieste yra daug įvairių architektūros ir kultūros paminklų – Santa Eulàlia katedra, įžymiojo architekto Antonio Gaudi neužbaigta katedra Sagrada Familia daugiau nei 100 metų statoma bažnyčia (statoma nuo 1882 m., planuojama baigti 2026 m.), San Pablo del Campo bažnyčia (X–XIII a.), gotikinė XIII–XV a. katedra, Nuestra Señora de Belen bažnyčia(XVII–XVIII a. barokas), Güell parkas ir kt. Yra daug muziejų – istorijos, archeologijos, jūrų, dailės menų ir kt. Operos ir baleto teatras. Netoliese aikštės ir rūmai Episcopal Palace, Palau de Generalitat, Placa del Rei). Jūros pakrantėje – monumentas Kristupui Kolumbui. Mieste labai ryški architekto Antonio Gaudí (1852–1923) įtaka (XIX a. pabaiga).
Miestas įkurtas III a. pr. m. e. Barselonos vietoje nuo seniausių laikų buvo gyvenvietė, manoma, kad ten lankėsi finikiečiai. 218 m. pr. m. e., prasidėjus Antrajam pūnų karui užėmė kartaginiečių pajėgos, vadovaujamos Hamilkaro Barkos. Iki tol šiaurine pūnų teritorijų Ispanijoje riba laikyta Ebro upė, apie 150 km piečiau Barselonos. Trajano laikais tapo svarbiu prekybos centru. 415 m. miestą užėmė visigotų valdovas Athaulfas, 713 m. – arabų Musa. 813 m. frankų Karolio didžiojo sūnus Liudvikas Pamaldusis Barseloną padarė ispanų provincijos sostine. 914 m. ir 986 m. vėl buvo atitekusi maurams.
Katalonija (kat. Catalunya, isp. Cataluña) – autonominis regionas ir istorinė sritis Ispanijos šiaurės rytuose. Sostinė – Barselona. Autonominis regionas apima Barselonos, Žironos, Leridos ir Taragonos provincijas. Oficialios kalbos – katalonų, ispanų ir oksitanų (Val d’Arano slėnyje).
Miestas įkurtas III a. pr. m. e. Barselonos vietoje nuo seniausių laikų buvo gyvenvietė, manoma, kad ten lankėsi finikiečiai. 218 m. pr. m. e., prasidėjus Antrajam pūnų karui užėmė kartaginiečių pajėgos, vadovaujamos Hamilkaro Barkos. Iki tol šiaurine pūnų teritorijų Ispanijoje riba laikyta Ebro upė, apie 150 km piečiau Barselonos. Trajano laikais tapo svarbiu prekybos centru. 415 m. miestą užėmė visigotų valdovas Athaulfas, 713 m. – arabų Musa. 813 m. frankų Karolio didžiojo sūnus Liudvikas Pamaldusis Barseloną padarė ispanų provincijos sostine. 914 m. ir 986 m. vėl buvo atitekusi maurams.
Katalonija (kat. Catalunya, isp. Cataluña) – autonominis regionas ir istorinė sritis Ispanijos šiaurės rytuose. Sostinė – Barselona. Autonominis regionas apima Barselonos, Žironos, Leridos ir Taragonos provincijas. Oficialios kalbos – katalonų, ispanų ir oksitanų (Val d’Arano slėnyje).
